Kelionės saloje tęsiasi - Birmingemas!

Tai ką, vėl atsidūriau Notingeme ir šįkart, panašu, kad strigau ilgam:) O pirma kelionė pasitaikė į Birmingemą -- milijoninį bažnyčių tarp prekybos centrų miestą! Gal tai ir nėra žaviausias Anglijos kampelis, bet apie viską iš pradžių.

Kartais gyvenime sutinki savo sielos dvynių -- draugų, kurie pasidaro artimi iki širdies galmių ir net jei nematai jų metų metais, niekas nė trupučio nepasikeičia. Man pasisekė tokią sutikti Italijoje ir net dalytis kambarį tą pusę metų gyvenimo svajonėje -- „Erasmus“. Ir štai dabar, po ketverių metų, ji atsikraustė į Birmingemą ir mus teskiria vos valandos penkiolikos minučių kelionė!

Kadangi Madga mieste dar visai neseniai, leidomės Birmingemo atrasti kartu ir šios dvi vasariškai saulėtos dienos prisipildė neišsiamiamų pokalbių, naujų vietų ir pirkinių Magdos namams.

Išėjus iš stoties Birmingemas pasitinka tave labai angliška bažnyčia, apsupta... prekybos centrų! Milžiniški modernios architektūros parduotuvių kompleksai apglėbia ir įrėmina ją iš visų pusių. Ir kažkaip panašu, kad sutraukia gerokai daugiau miestiečių, nei maldos namai.

Išvis miesto centro pagrindinis akcentas, regis, ir yra parduotuvės, prekybos centrai ir greito maisto restoranai -- kaip sakė mano kambariokė: „Birmingemas -- nuostabus miestas, ten tiek daug kur gali apsipirkinėti!“.Tačiau pramaišiui gali pamatyti kokį Viktorijos laikų pastatą, žavesnę aikštę ar nuostabią, modernią, milžinišką biblioteką!

Visiškai tradiciniame „Šekspyro pabe“ aptarnauja į hobitą panašus jaunuolis, kalbantis su žaviai itin britišku akcentu, siūlantis vietinį eilą ir kas kelioliką minučių paklausiauntis, ar „ladies“ nieko nepasigedo.

Birmingemo universiteto miestelis sekmadienį nuščiuvęs, tačiau laiką skaičiuoja milžiniškas bokšto laikrodis ir raudonų plytų pastatai aplinkui sukuria visai kito miesto mieste įspūdį!

Visais Birmingemas taip ir lieka maišalynė: modernių ir tradicinių pastatų, centro šurmulio ir tolesnių rajonų visiškos ramybės, įvairių rasių ir tautybių žmonių, į vieną susipinančių daugybės gatvės muzikantų grojamų melodijų. Į tą maišalynę įsipainiojam ir mes -- itališkai čiauškančios lietuvė ir lenkė.

O be to kelionės į / iš / pro Birmingemą nepraeina be naujų pažinčių (o keista, nes visos kitos kelionės dažniausiai praeina!). Šįkart į priekį važiavau su kokių šešiasdešimties nuostabiai pasipuošusia anglų ledi, kuri pasakojo apie priėmimus Bekingemo rūmuose, kuriuose jai teko dalyvauti, o keliaudama atgal gavau sėdynę prie vaikino iš Libijos, taigi pasiklausiau paprastų žmonių nuomonės apie Gedafio režimą ir šios šalies ateitį. 

* * *

Taip ir praleidau visą savaitalį bandydama įrodyti Magdai, kad ir Anglijoj ne viskas „fa schifo“, kad ir čia yra gražių dalykų (ji, vargšė, ką tik iš Italijos, tai gal ir yra kontrastas), kad ir čia ne visi žmonės nesocialūs, kaip jos kambariokai, atvirkščiai, kai kurie, kaip, pavyzdžiui, pagalvių pardavėjas Beestone tikrai maloniai ir draugiškai bendrauja, kad ir čia galima rasti draugų, o ir miestai nėra tokie nykūs, tereikia pasistengti atrasti juose gražesnes vietas... Ir net pati beveik patikėjau. Ir kai grįžinėjau autobusu namo jau iš Notingemo centro tie saulės nušviesti miesto kotedžėliai ir geltonai-raudonai nusidažę parkai dar labiau pakėlė nuotaiką. GAL net ir baigiu prisijaukinti šitą šalį...

Linkėjimai!

L-